Kaip dažnai ir kiek minučių naudoti LED kaukę? Dozės sąvoka, dvifazė kreivė, ir ką tyrimai iš tikrųjų darė.

Prieš kalbant apie minutes ir kartus, vieną dalyką verta išsiaiškinti. Jei neturite bazinės rutinos, tai yra valymo, drėkinimo ir kasdienio kremo nuo saulės, kaukei išleistų pinigų greičiausiai gailėsitės. Kasdienio kremo nuo saulės naudai odos senėjimo lėtinimui yra daugiau ir stipresnių tyrimų nei bet kuriam namuose naudojamam šviesos prietaisui: Hughes ir kolegų 2013 m. atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 903 suaugusieji per 4,5 metų, ir kasdien kremą nuo saulės naudojusiems papildomo odos senėjimo nenustatyta, odos senėjimas buvo 24% mažesnis nei retkarčiais besitepusiems.1 Be to, kremas nuo saulės kainuoja tik dalelę kaukės kainos. Šis straipsnis nuo čia kalba apie kaukę, laikant, kad ši bazė jau yra.

Dozė yra šviesos kiekis, kuris per vieną kartą tenka vienam Jūsų odos kvadratiniam centimetrui. Ją sudaro trys dalykai. Pirmas yra galios tankis, kitaip – apšvita (irradiancija): ji parodo, kiek šviesos kaukė tam tikru momentu skleidžia į vieną odos kvadratinį centimetrą, ir matuojama milivatais kvadratiniam centimetrui (mW/cm²). Milivatas yra tūkstantoji vato dalis, o vatas yra galios vienetas, tas pats, kurį matote ir ant lemputės. Antras yra laikas, sekundėmis. Trečias yra šių dviejų sandauga, energijos tankis (dozė), nurodoma džauliais kvadratiniam centimetrui (J/cm²), ir fototerapijos straipsniai būtent tai vadina doze. Džaulis yra energijos vienetas: vieno vato galia per vieną sekundę atiduoda vieną džaulį energijos.

Formulė taigi tokia: galios tankis (mW/cm²), padaugintas iš sekundžių, padalytas iš tūkstančio, duoda dozę J/cm² vienetais. Dalijimas iš tūkstančio tik paverčia milivatą vatu. Iš to išplaukia dalykas, dėl kurio kaukių atveju kyla daug nesusipratimų: tiek pat minučių dviejuose skirtinguose prietaisuose reiškia dvi skirtingas dozes. Kaukė, kuri šviečia dvigubai didesniu galios tankiu, per tiek pat minučių duoda dvigubai didesnę dozę. Minutė pati savaime nėra dozė, tik vienas iš daugiklių.

Ši šviesa sugeriama odoje: Avci ir kolegų 2013 m. apžvalga teigia, kad fotonus, tai yra šviesos daleles, sugeria odos ląstelių mitochondrijų chromoforai.2 Mitochondrija yra ląstelės energijos gamybos dalis, o chromoforas yra joje esanti molekulė, sugerianti tam tikro bangos ilgio šviesą. Dozė taigi kalba apie tai, kiek šviesos šios molekulės gauna per vieną kartą.

Ką iš to galima pasiimti: jei kaukės puslapyje nurodytos tik minutės, be galios tankio, apie dozę nežinote nieko, todėl kito prietaiso naudojimo tvarkos perimti savajam neverta.

Tai, ką rasite forumuose ir tinklaraščiuose apie naudojimo tvarką, dažnai sukurta šviesos paneliui. Panelis yra plokščia, LED elementų prigrūsta lenta, laikoma gerokai toliau nuo odos, ir jos instrukcija minutes nurodo būtent tam atstumui. Kaukė sėdi keliais milimetrais nuo odos arba tiesiai ant jos. Šviesos stiprumas mažėja su atstumu, nes tas pats šviesos kiekis pasiskirsto vis didesniame plote, tolstant nuo šaltinio. Panelis įprastu naudojimo atstumu ir kaukė tiesiai ant odos yra du visiškai skirtingi galios tankiai, net jei juose sėdi tokie patys LED elementai.

Yra ir kitas skirtumas, kuris kaukėms svarbus. Vienas LED elementas yra taškas. Jei plokštė guli tiesiai ant odos, kiekvienas LED elementas stipriai apšviečia mažą dėmę, o tarp dėmių šviesa silpnesnė. Iš atstumo LED elementų šviesos kūgiai susilieja, ir oda šviesą gauna tolygiau. Tai mano paties samprotavimas iš fizikos, ne matavimas, ir tyrimo, kuris kaukėse lygintų LED elemento ir odos atstumą, neradau.

Ką iš to galima pasiimti: prie panelio priklausančių centimetrų ir minučių neperkelkite kaukei. Kaukei priklauso kaukės instrukcija, ir jei kaukės puslapyje matote panelio protokolą, tai dviejų prietaisų sumaišymas.

Dvifazis dozės atsakas reiškia, kad šviesos poveikis, didėjant dozei, kurį laiką auga, pasiekia viršūnę, o virš jos vėl krenta. Šį reiškinį 19-ojo amžiaus pabaigoje aprašė Arndtas ir Schulzas, todėl jis vadinamas ir Arndto–Schulzo kreive. Huang, Hamblin ir kolegų 2009 m. apžvalga tai formuluoja šviesai taip: jei ląstelę pasiekia per mažai energijos, atsako nėra, nes riba nepasiekiama; virš ribos ateina biostimuliacija, tai yra ląstelės veikla suaktyvėja; o jei energijos per daug, stimuliacija dingsta, ir jos vietą užima bioinhibicija, tai yra slopinimas.3

Skaičiai, kuriais ši kreivė remiasi, gauti iš ląstelių kultūros ir gyvūnų bandymų. Pelės embriono jungiamojo audinio ląstelėse baltymo, vadinamo NF-κB, aktyvacija buvo stipriausia ties 0,3 J/cm², o ties 3 J/cm² ir dar labiau ties 30 J/cm² jau sumažėjo.3 NF-κB yra signalinis baltymas, kuris ląstelės branduolyje įjungia genus. Pelių žaizdų gijime viršūnė buvo ties 2 J/cm², o 50 J/cm² gijimą pablogino, lyginant su negydyta kontroline grupe: žaizda išsiplėtė labiau nei gyvūnų, negavusių šviesos.3 Tai stipriausias duomuo, kad per daug šviesos gali būti blogiau nei nieko, tačiau tai duomuo, išmatuotas su pelėmis, ant žaizdos, ne ant žmogaus veido odos.

Mechanizmas priklauso nuo reaktyviųjų deguonies formų (ROS) kiekio. ROS yra deguonies turinti molekulė, kuri lengvai reaguoja su kitomis molekulėmis. Mažais kiekiais ji veikia kaip signalas: šviesos sukeltas žemas ROS lygis aktyvuoja tokius baltymus kaip NF-κB, ir skatina ląstelių dalijimąsi. Dideliais kiekiais ji veikia kaip nuodas: aukštas ROS lygis slopina dalijimąsi ir žudo ląstelę.3 2009 m. apžvalgos teigimu, didelės dozės šviesa per mitochondriją paleidžia apoptozę, tai yra užprogramuotą ląstelės mirtį, per fermentą, vadinamą kaspaze-3.3 Tos pačios grupės 2011 m. matavime, pelės embriono smegenų žievės neuronų kultūroje, ATP, tai yra ląstelės energijos nešiklio molekulė, mažesnėje dozėje augo, didesnėje – mažėjo, o ROS turėjo antrą, didesnį pikią ties 30 J/cm², kaip tik ten, kur mitochondrijos membranos potencialas nukrito žemiau pradinio lygio.4

Ši kreivė turi tris apribojimus, be kurių aukščiau pateikti skaičiai klaidina. Pirmas: 2011 m. apžvalga savais žodžiais rašo, kad dvifazė kreivė nustatyta ląstelių kultūroje ir gyvūnų bandymuose, ir „šiuo metu nėra įtikinamo pranešimo, kad dvifazis dozės atsakas pasireikštų pacientams". Tas pats sakinys tęsiasi tuo, kad keli, atsitiktinių imčių tyrimais paremti sisteminės apžvalgos ir metaanalizė teigia, jog kai kuriuos neveiksmingus tyrimus gali paaiškinti perdozavimas, nes buvo viršytos lazerio terapijos profesinės organizacijos, World Association for Laser Therapy, orientacinės vertės.4 Žmoguje taigi kreivės forma neįrodyta, tačiau perdozavimo galimybė iš to neatmetama. Antras: vienintelis žmonių atsitiktinių imčių tyrimas, kurį 2009 m. apžvalga pateikia dėl galios keitimo, davė geresnį rezultatą su didesne galia, tačiau ne ant veido odos. 830 nm lazeriu, ant kaklo, nukreiptu į nervų mazgą prie septintojo kaklo slankstelio, tarp 60 mW, 150 mW ir placebo, geriausią pagerėjimą davė 150 mW, sergant poherpetine neuralgija, 3 minučių trukmės procedūromis; tie patys pacientai gavo visus tris nustatymus, tris viena po kitos einančias dienas.3 Laikas visuose trijuose nustatymuose liko toks pat, todėl didesnės galios nustatymas gavo ir didesnį energijos tankį. Tai buvo lazeris, ne LED, ir gydyta ant kaklo, o vis dėlto tai kalba kaip tik prieš „daugiau blogiau". Trečias: Zein, Selting ir Hamblin 2018 m. apžvalga rašo, kad neveiksmingi tyrimai dažniau tapo neveiksmingi dėl perdozavimo ląstelėse su aukštu mitochondrijų aktyvumu, o ta pati apžvalga odą priskiria žemo mitochondrijų skaičiaus audiniams, priešingai nei raumuo, smegenys, širdis ir nervas.5 Sakinys „perdozavimas paaiškina nesėkmę" taigi kalba apie raumenį ir smegenis, odai iš to neišplaukia.

Ką iš to galima pasiimti: daugiau šviesos nėra daugiau poveikio, ir ląstelėje bei gyvūne per daug net apverčia atsaką. Žmogaus odoje kreivės forma neišmatuota, tačiau perdozavimo galimybė ir visiškai neatmesta. Praktinė riba yra Jūsų kaukės instrukcijos minučių ir kartų riba, ir daugiau už tai eiti neverta.

Kaukių gamintojų puslapiuose minutės ir kartai pateikiami be šaltinio. Iš namuose naudojamų LED prietaisų mokslinės literatūros išskiriu šiuos penkis; nė vienas nebuvo atliktas su konkrečia kauke, kurią matote parduotuvėje.

Papageorgiou ir kolegos 2000 m. 107 lengva ir vidutine akne sergančius žmones suskirstė į keturias grupes: vien mėlyna šviesa (415 nm), mišri mėlyna ir raudona šviesa (415 ir 660 nm), balta šviesa ir 5% benzoilo peroksido kremas. Šviesą jie gavo nešiojamu šviesos šaltiniu, kasdien 15 minučių, 12 savaičių; taip rašo originali santrauka. 2021 m. apžvalga tai vadina lempa ir nurodo 25 centimetrų atstumu 4,23 mW/cm² galios tankį bei 320 J/cm² dozę.13 Šis 320 J/cm², mano paties skaičiavimu, susidaro visam 12 savaičių kursui, 4,23 mW/cm² padauginus iš 15 minučių ir iš 84 dienų, ne vienam kartui. Mišrios grupės uždegiminiai pažeidimai vidutiniškai sumažėjo 76% (95% pasikliautinasis intervalas 66–87%), ir tai 4 bei 8 savaitę buvo reikšmingai geriau nei vien mėlynoje grupėje, o 12 savaitę – jau ne.6 Vien mėlynos grupės atskiro procento originali santrauka neskelbia; 2021 m. apžvalga jai nurodo 63% uždegiminį pagerėjimą.13

Na ir Suh 2007 m. vieną 28 savanorių veido pusę gydė nešiojamu raudonos šviesos prietaisu, kita pusė buvo kontrolė. Prietaisas veikė kasdien du kartus po 15 minučių, 8 savaites. Gydytoje pusėje tiek uždegiminių, tiek neuždegiminių pažeidimų skaičius reikšmingai labiau sumažėjo nei kontrolinėje pusėje, o vizualinės analoginės skalės reikšmė pagerėjo nuo 3,9 iki 1,9.7 Tai mažas, vienpusiškai aklas tyrimas, ir prietaiso bangos ilgio originali santrauka nenurodo.

Friedmann ir kolegos 2026 m. tyrė namuose naudojamą prietaisą, davusį 660 nm raudoną ir 415 nm mėlyną šviesą vienu metu, priešpriešinamą vien 415 nm mėlynam prietaisui. Tikslas buvo 30 dalyvių, baigė 23. Prietaisas namuose naudotas kartą per dieną, 8 savaites. Uždegiminiai pažeidimai abiejose grupėse reikšmingai sumažėjo iki 4 ir 8 savaitės, neuždegiminiai – nė vienoje, ir tarp dviejų grupių pažeidimų sumažėjime skirtumo nebuvo nė viename laiko taške; gydytojo bendro įspūdžio balu 8 savaitę geresnė buvo derinta grupė.8 Tai buvo atviras tyrimas, be apsimestinio prietaiso grupės, taigi dalyviai žinojo, ką gauna.

2025 m. tyrime 30 žmonių buvo įtraukti į nešiojamos, namuose naudojamos kaukės tyrimą, kuri vienu metu duoda raudoną (633 nm) ir mėlyną (415 nm) šviesą, po 10 minučių, keturis kartus per savaitę, 7 savaites; vienas dalyvis dėl ligos anksti pasitraukė, 29 baigė. Visi 30 dalyvių papildomai gavo standartizuotą bazinę rutiną namuose: drėkinamąjį valiklį, drėkiklį ir SPF 30 kremą nuo saulės kasdieniam naudojimui, prieš tai nuplovus ankstesnes vietines priemones. Iki 7 savaitės tiek uždegiminių, tiek neuždegiminių pažeidimų skaičius reikšmingai sumažėjo, ir 86% dalyvių pagerėjo bent vienu laipsniu gydytojo sunkumo skalėje.9 Tai irgi buvo atviras tyrimas, be kontrolinės grupės; autoriai patys tai nurodo kaip pagrindinį apribojimą, ir kadangi visi gavo tą pačią bazinę rutiną, 86% ir reikšmingas sumažėjimas negali būti priskirti vien šviesai.

Bragato ir kolegos 2025 m. tyrė 95 moteris, 45–60 metų amžiaus, su 660 ± 10 nm raudona LED kauke, konkrečiai dažnumo klausimui. Ši kaukė yra kito gamintojo produktas, ne mūsų; Bragato savo pranešime pateikia visus tris rodiklius, galios tankį, laiką ir dozę, todėl būtent čia galima parodyti aukščiau pateiktos dozės formulės pavyzdį: 6,4 mW/cm² galios tankis, 21 minutė, ir iš to apskaičiuota 8,05 J/cm² energijos tankio dozė. (Papageorgiou dozė aukščiau, mano paties skaičiavimu, yra viso 12 savaičių kurso suma, ne vieno karto.) Perskaičiavus pagal tą pačią formulę: 6,4 mW/cm² padauginus iš 1260 sekundžių (21 minutė) ir padalijus iš tūkstančio, gaunama praktiškai ta pati 8,05 J/cm² vertė, kurią paskelbė tyrimas; vadovėlinis dozės skaičiavimo pavyzdys. Pagal protokolą viena grupė gavo tris, kita – dvi, 21 minutės procedūras per savaitę, 4 savaites, o trečia grupė gavo apsimestinį poveikį. Aklo raukšlių vertinimo skalėje tarp grupių, įskaitant apsimestinio poveikio grupę, reikšmingo skirtumo nebuvo. Kompiuterine ImageJ programa buvo matuojamos keturios sritys: kakta, glabelė ir dešinė bei kairė periorbitalinė sritis, ir dviejose iš jų, glabelėje ir dešinėje periorbitalinėje srityje, raukšlių ilgis šviesa gydytose grupėse reikšmingai sumažėjo, lyginant su apsimestinio poveikio grupe,10 ir FACE-Q pasitenkinimo rodiklis irgi buvo reikšmingai geresnis abiejose aktyviose grupėse nei apsimestinio poveikio grupėje (p=0,001 ir p=0,034). Tarp dviejų ir trijų kartų per savaitę skirtumo nebuvo nei raukšlių skalėje, nei pasitenkinime, ir autoriai iš to daro išvadą, kad du kartai per savaitę atrodo pakankami pasitenkinimui pagerinti. Tai rodo, kad daugiau kartų per savaitę nedavė daugiau rezultato, nors programinis matavimas šviesa gydytose grupėse ir FACE-Q abiejose aktyviose grupėse davė geresnį rezultatą nei apsimestinio poveikio grupėje. Tačiau tai nerodo, kad daugiau būtų pakenkę, o keturios savaitės yra labai trumpas laikas.

Ką iš to galima pasiimti: tirti režimai buvo 15 minučių per dieną, du kartus per dieną po 15 minučių, kartą per dieną, keturis kartus per savaitę po 10 minučių, ir du arba tris kartus per savaitę po 21 minutę, per 4–12 savaičių. Dviejuose tyrimuose santrauka nurodo, kad tai buvo kaukė (Ablon 10 minučių, Bragato 21 minutė); Papageorgiou naudojo nešiojamą šviesos šaltinį, Na ir Suh – nešiojamą prietaisą; Friedmann prietaiso formos santrauka nenurodo. Ten, kur minučių skaičius paskelbtas, nė vienas nebuvo 30 minučių, ir nė vienas nebuvo atliktas su Jūsų kauke. Jei kaukės puslapyje minimas tyrimas, ieškokite šių keturių duomenų: kiek žmonių, kiek minučių, kiek kartų per dieną, kiek savaičių.

Aukščiau minėtuose tyrimuose pirmas paskelbtas skirtumas atsirado 4 savaitę (Papageorgiou, Friedmann). Anksčiau irgi matavo: Na ir Suh 1, 2 ir 4 savaitę fiksavo pažeidimų skaičių ir vizualinę analoginę skalę (VAS), Ablon 21 dieną fiksavo pažeidimų skaičių ir gydytojo balą (IGA), tačiau Ablon paskelbtoje rezultatų dalyje 21 dienos rezultato nėra, o Na ir Suh santrauka šiems laiko taškams rezultato neskelbia (prie pilno teksto neturėjau prieigos), taigi nežinome, kas tuo metu buvo matyta. Daugiau baigčių išmatuota 8 savaitę (Na ir Suh, Friedmann), ilgiausias tyrimas buvo 12 savaičių (Papageorgiou), kur skirtumas tarp mišrios ir vien mėlynos grupės iki 12 savaitės jau nebepasiekė reikšmingumo lygio.6 Tai grupių vidurkiai: procentas, gautas iš pažeidimų skaičiavimo, galiojantis visai grupei, ir jis nieko nesako apie tai, kada ir kiek matyti konkretaus žmogaus veide. Individualios sklaidos santraukos neskelbia, todėl negaliu pasakyti nė to, kiek dalyvių nepasikeitė nieko.

Ką iš to galima pasiimti: tyrimai skirtumą išmatavo po 4 ir 12 savaičių ten, kur šiam laiko taškui buvo paskelbtas ir rezultatas, esant kelis kartus per savaitę reguliariam naudojimui. Po dviejų savaičių apie kaukę spręsti dar anksti, o po dvylikos savaičių reguliaraus naudojimo jau yra su kuo lyginti.

Šiam klausimui ieškojau tyrimo, ir neradau. „Priprantimas" reikštų, kad ta pati dozė laikui bėgant vis mažiau veikia, nes audinio atsakas nuo pasikartojimo nyksta; farmakologijoje tai vadinama tolerancija arba tachifilaksija. Fototerapijai tokio matavimo neradau, paieškos rado tik farmakologinius apibrėžimus. Kas literatūroje yra, tai kita sąvoka: dvifazis dozės atsakas, tai yra dozavimo optimumas per vieną kartą, apie kurį jau rašiau aukščiau.

Artimiausias duomuo yra pelių bandymas smegenų pažeidimui, lazeriu per kaukolę. Veiksmingas gydymas buvo kartojamas keturiolika kartų, kasdien: pirmas keturias dienas kasdien gydyta grupė, lyginant su vienkartiniu gydymu, pagerėjo šiek tiek daugiau, nuo penktos dienos pagerėjimas sustojo, o iki keturioliktos dienos kasdien gydytos pelės nukrito iki negydytos grupės lygio; tarp 16 ir 28 dienos kasdien gydytos pelės veikė blogiau nei negydytos, tačiau autorių teigimu, šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.4 Autoriai tai apibūdina kaip sukauptą perdozavimą, ne kaip priprantimą, ir tai duomuo, išmatuotas su pelėmis, smegenimis, lazeriu, ne apie žmogaus odą ir LED šviesą. Ląstelių linijoje du kartus per dieną atliktas gydymas davė didesnį dalijimosi padidėjimą nei kartą ar keturis kartus per dieną,3 ir pati 2009 m. apžvalga teigia, kad gydymo intervalo poveikis netirtas.3 Yra ir priešingas pavyzdys žmoguje: burnos ertmės auglio spindulinės ir chemoterapijos metu, nuo burnos gleivinės uždegimo skirtame šviesos gydyme 16 pacientų kasdienis gydymas buvo veiksmingesnis nei kas antrą dieną taikytas, kas antrą dieną gydytoje grupėje dažniau pasitaikė 2 ir 3 laipsnio uždegimas.11 Tai mažas pavyzdys (tyrimą, vietoj suplanuotų 60, sustabdė anksti, esant 16 pacientų, tarpinės analizės metu), su kitokiu audiniu ir kitokiu tikslu, tačiau jis rodo, kad „rečiau geriau" irgi neapibendrinama.

Ką iš to galima pasiimti: sakiniui „Jūsų oda pripranta" šaltinio nėra, ir sakiniui „dažniau per dieną geriau" žmogaus odoje irgi nėra. Kas yra, tai tiek, kad viename žmonių tyrime tarp dviejų ir trijų kartų per savaitę skirtumo nebuvo, o savaitės ribą duoda Jūsų kaukės instrukcija.

Daugelyje kaukių yra laikmatis, kuris po tam tikro laiko pats išjungia prietaisą, ir daugelis instrukcijų duoda du skaičius: rekomenduojamą minučių skaičių per kartą ir savaitinį kartų skaičių. Tai ne tas pats. Automatinis išjungimas yra saugumo riba: jis nurodo, kiek ilgiausiai gali veikti prietaisas, jei pamiršote jį nuimti. Rekomenduojamas laikas nurodo, kiek verta. Jei kaukė išsijungia po 30 minučių, iš to neišplaukia, kad 30 minučių verta ją nešioti; cituojamuose tyrimuose naudotos 10–21 minutės procedūros ten, kur tai paskelbta (iš jų dviejuose santrauka nurodo, kad tai buvo kaukė; Na ir Suh davė du kartus per dieną po 15 minučių), o pagal dvifazę kreivę daugiau nereiškia daugiau. Jūsų pačios kaukei, nepriklausomai nuo to, lemiama yra spausdinta instrukcija: svarbus jos minučių ir kartų skaičius, ne laikmatis.

Tas pats galioja savaitiniam skaičiui: instrukcijos savaitinis kartų skaičius yra riba, ne tikslas, kurį reikia pasiekti. Jei Jūsų instrukcija duoda intervalą, tarkime tris–penkis kartus per savaitę, apatinis intervalo galas yra toks pat pagal instrukciją naudojimas, kaip ir viršutinis.

Ką iš to galima pasiimti: savo kaukės instrukcijoje ieškokite rekomenduojamų minučių ir savaitinių kartų, ne laikmačio reikšmės. Jei instrukcija duoda tik laikmatį, be rekomendacijos, cituojamų tyrimų 10–21 minutės procedūros, ten, kur tai paskelbta, parodo, kokiame diapazone dirbo tyrėjai; Jūsų pačios kaukei tai nėra rekomendacija, jai galioja spausdintos instrukcijos minučių ir kartų skaičius.

Tam tyrimo neradau. Nė vienas iš aukščiau minėtų penkių tyrimų neaprašo, kurioje paros dalyje dalyviai naudojo prietaisą, ir tyrimo, lyginančio ryto ir vakaro naudojimą, taip pat neradau. Kas lieka, yra praktiška: geras yra tas laikas, kada galite ramiai pasėdėti dešimt–penkiolika minučių, ir kurį galite išlaikyti savaitė po savaitės, nes tyrimuose būtent reguliarus, savaites trunkantis naudojimas davė išmatuotą skirtumą. Naudokite ant švaraus, nuplauto veido, o jei ant odos turite priemonę, kuri gali jautrinti šviesai, jos netepkite tiesiai prieš kaukę.

Ką iš to galima pasiimti: paros daliai įrodymų nėra; tyrimai visi matavo savaites trunkantį, reguliarų naudojimą. Rinkitės tą laiką, kurį galite išlaikyti.

Išbandžiau aštuonias LED kaukes, ir naudojimo tvarka beveik kiekvienoje buvo nurodyta kitaip: vienoje buvo tik laikmatis, kitoje minutės be galios duomenų. Iš to man ėmė ryškėti, ko ieškau savojoje: instrukcijos, kuri duoda minutes ir savaitinius kartus, ir laikmačio, kuris yra saugumo riba. Tik tada išdrįsau imtis vienos savos LED kaukės prekybos. Mano kaukės spausdinta instrukcija nurodo 3–5 kartus per savaitę, ne ilgiau kaip 10 minučių per kartą, dienos riba – 30 minučių, o prietaisas po 30 minučių išsijungia pats. 30 minučių išjungimas yra saugumo riba, 10 minučių – rekomendacija. Septynioms spalvoms instrukcija duoda kosmetinį aprašymą; kurį režimą naudoti, šis straipsnis atsakymo neduoda, nes kaukė nėra medicinos priemonė, ir aukščiau minėti tyrimai nebuvo atlikti su šia kauke. Jei po viso to norite pažiūrėti, prekės puslapyje yra ir apribojimai.